Š. m. sausio 16 d. Europos Komisija paskelbė, kad Lietuva nuo lito prie naujosios valiutos – euro – perėjo be jokių didesnių nesklandumų, sėkmingai. Pagal Eurobarometro duomenis, priešpaskutinę dieną, kuomet buvo galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, net 9 iš 10 grynaisiais pinigais atsiskaitančių žmonių tai darydavo ne litais, o eurais.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad pirmosios penkiolika metų dienų Lietuvai buvo didelis išbandymas, kurį šalis atlaikė puikiai. Šiuo laikotarpiu pavyko įrodyti, kad Lietuva buvo tinkamai pasirengusi įvesti naują šaliai, tačiau įprasta didžiai daliai Europos, valiutą. Dėl to nuopelnų negali prisiimti nei vienas konkretus asmuo ar įstaiga – tai visos valstybės nuopelnas, pasiektas susivienijus verslui, valstybės įstaigomis ir žmonėms.

Kaip sužinoti savo kredito istoriją? Šio klausimo dažnai sulaukiame iš mūsų svetainės lankytojų. Žmonės domisi kur galėtų pasitikrinti ar jų vardu nėra paimtų kreditų, ar jie turi kokių nors pradelstų finansinių įsipareigojimų. Atsakyma į visus šiuos klausimus galima rasti specializuotoje interneto svetaineje https://www.manocreditinfo.lt/

Prieš keletą metų kiekvienam asmeniui atsirado galimybė internete sekti savo kredito istoriją. Žmogus tiksliai gali pasitikrinti, kokių finansinių įsipareigojimų tam tikru metu jis turi ir kokia jo mokėjimų charakteristika. Pagal tai, kokia konkretaus asmens kredito istorija, įvairios įstaigos, pradedant bankais, baigiant draudimo bendrovėmis ar elektros tiekėjais, vertina asmens mokumo riziką, tai yra ar jis pajėgus skolintis ir sumokėti / laiku grąžinti reikiamas sumas. Tačiau kaip sužinoti savo kredito istoriją? Tai paprasta – reikia apsilankyti vienoje iš interneto svetainių, teikiančių šią paslaugą, susipažinti su ten pateikiama informacija ir sekti nuorodas, kaip užsiregistruoti. Beje, kai kuriose svetainėse nemokamą ataskaitą apie savo mokėjimus ir skolas galima gauti kartą per metus.

litaiRefinansavimas – tai turimos skolos padengimas iš kitų skolintų pinigų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti juokinga skolintis vien tik tam, kad grąžinti kitą skolą, tačiau kartais tai padeda sumažinti paskolos įmokas, išvengti delspinigių ar neigiamo įrašo Jūsų kredito istorijoje. Ieškantys kredito refinansavimo turėtų užsuktį į http://www.kreditui.lt/refinansavimas puslapį, kur galima rinktis net iš kelių pasiūlymų.

Paskolos refinansavimu užsiimantys asmenys bei kredito įstaigos pastebi, kad žmonės vis dažniau imasi skaičiuoti dar prieš imdami paskolą, tačiau pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet pasikeitus finansinei padėčiai, pakeitus ar praradus darbovietę paskola tampa pernelyg didele našta, o jei turimi keli kreditai skirtingose įstaigose jų mokėjimas tampa nepakeliamas. Taigi, paskola paskoloms apmokėti tampa labai geru pasirinkimu.

Dažnai refinansavimas siūlomas ilgesniam terminui nei turima paskola, taikomos bent šiek tiek mažesnės palūkanos, kiti mokesčiai. Tačiau net ir kreipiantis tokios paslaugos reikėtų gerai paskaičiuoti, ar išdalindami įmokas ilgesniam laikui dar labiau nepermokėsite, galbūt vertingiau šiek tiek pasispausti ir paskolą grąžinti kaip sutarta, o ne ieškant alternatyvų.

Imant paskolą ne tik internetu, žmonės retai kada domisi aktualia informacija apie esamą padėtį šioje rinkoje. Svarbiausia yra tai, kad šioje srityje yra tam tikrų niuansų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas būsimas tiek banko, tiek ir greitųjų kreditų bendrovių klientas. Jeigu sudarote finansinį sandorį, tai turite žinoti ir kitas svarbias detales, kurios padės suprasti visą situaciją. Žinoma, kreditų teikimo veikla reikėtų domėtis dar prieš įsipareigojant paskolų teikėjams, nes galbūt tai bus ir gana naudingas sprendimas tam tikrai atvejais.

procentai

Populiarieji greitieji kreditai teikia dvigubą naudą – norintiems greitai ir patogiai pasiskolinti leidžia išvengti finansinių rūpesčių, o bendrovėms, teikiančioms tokias paslaugas – uždirbti. Tačiau pastaraisiais metais valstybinės institucijos ėmė vis griežčiau reglamentuoti kreditų teikėjų veiklą. Pernai, sugriežtėjus kreditų teikimo tvarkai, dalis mažesnių bendrovių buvo priverstos nutraukti savo veiklą. Kitaip tariant, išliko tik stipriausios. Šiemet kreditų rinka ir vėl bus krečiama pokyčių, o teikėjai turės reaguoti į įstatymuose numatytus naujuosius reikalavimus. Reikalavimams, naujovėms numatyti, kreditų teikimo naujai tvarkai nustatyti Seime sudaryta speciali darbo grupė. Taigi galima numanyti, kad ir darkart reikalavimai greitiems kreditams griežtės.

Pasak kreditus teikiančių bendrovių, jų veiklai didžiausią grėsmę kelia palūkanų mažinimas. Jeigu specialioji darbo grupė pritars palūkanų mažinimui, asmenys, norintys pasiskolinti, negalės skolintis didesnių sumų. Realiausia jiems pasiskolinti suma – mažesnė arba lygi 1000 litų. Į greitųjų kreditų sektorių valstybė didesnį dėmesį kreipti ėmė nuo 2012 metų, kai išaugo ir vartotojų susidomėjimas naujomis galimybėmis pasiskolinti pinigų bei didesnių įsipareigojimų. Šį kartą speciali jau minėta darbo grupė, tikimasi, dar nuodugniau pasigilins į daugelį su greitaisiais kreditais susijusių aspektų ir gebės pateikti adekvačius ir logiškus sprendimus. Jau dabar seimūnai, inicijuojantys naujuosius projektus, yra sulaukę kelių siūlymų dėl kreditų palūkanų normų ir metinių įkainių. Sulaukta pasiūlymo, pavyzdžiui, metinį kreditų įkainį mažinti kone 5,5 karto – nuo 200 iki 36 proc.

lt-plLenkija traukia apsilankyti ne tik dėl nemažo kiekio įdomių lankytinų vietų, tačiau ir dėl gerokai mažesnių maisto bei kitų produktų kainų. Atrodytų vien dėl to Lenkijos gyventojai turėtų džiaugtis geresnėmis sąlygomis, gyventi iš turimų pinigų, tačiau ir čia neretai skolinamasi. Kaip ir Lietuvoje, taip ir kaimyninėje šalyje vyrauja greitieji kreditai, skubios paskolos, apie kurias vieni atsiliepia tik teigiami, kiti vadina tai ypač pavojingu reiškiniu.

Įdomu tai, kad nuvykus į Lenkiją ar apsilankius internetinėse kreditų svetainėse (vienas iš geriausių būdų yra apsilankyti palyginimų svetainėje, tokioje kaip kreditus.lt, kurioje pateiktos kelios kredito bendrovės) galima išvysti tuos pačius ar itin panašius pavadinimus. Taip yra todėl, kad didžioji dalis Lietuvoje ir Lenkijoje veiklą vykdančių greitųjų kreditų bendrovių yra tik kitų bendrovių, veikiančių visoje Europoje, filialai, padaliniai. Taip užtikrinamas sklandesnis darbas, teikiami kreditai iš bendrovių turinčių didesnę patirtį, gebančių pasiūlyti ir didesnes pinigų sumas dėl didesnių apyvartų, turimų lėšų, surenkamų skirtingose šalyse.

35,7% prognozuojamo metų BVP: tiek liepos mėnesio pabaigoje buvo skolingas centrinės valdžios sektorius Pasaka Finansų ministerijos, šių metų liepos mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola siekė 35,7 procentų prognozuojamo metų BVP.

Pinigine forma tai būtų lygu 44,957 mlrd. litų. Iš šios sumos 75,5% yra skola užsienio finansų institucijoms (29,097 mlrd. litų) ir tarptautinėms organizacijoms (4,864 mlrd. litų).

Vidaus skola buvo kiek kuklesnė – 24,5% arba 10,995 mlrd. litų, iš kurių finansiniam sektoriui 9,272 mlrd. litų, nefinansiniam sektoriui dar 0,251 mlrd. litų, o kitiems kreditoriams centrinės valdžios sektorius buvo skolingas 1,472 mlrd. litų.

Didžioji dalis paskolos buvo ilgalaikė skola (98,1% skolos), o 1,9% - trumpalaikė skola. Dėl draudimo nuo valiutų kursų svyravimų skolos dydis yra kiek mažesnis – 35,4 proc. planuojamo metinio BVP arba 44,641 mlrd. litų.

Sugedus automobiliui ar patekus į eismo įvykį kartais patiriamos labai didelės išlaidos. Vienose situacijose atsisakoma automobilio arba jis pakeičiamas kitu, senesniu, kitose situacijose nori nenori tenka galvoti kaip įsigyti panašios vertės automobilį ar sutvarkyti savąjį. Jei tam trūksta pinigų, galima pasižiūrėti, ką siūlo paskolos, greitieji kreditai.

Pasiskolinus trūkstamą sumą pinigų galima greitai išspręsti atsiradusią problemą, o gal tuo pačiu atnaujinti savo transporto priemonę į tokią, kuri rečiau gestų. Bet kuriuo atveju, tam tikrose situacijose griebtis paskolos tikrai nėra bloga mintis, tačiau reikia žinoti keletą dalykų.

Visų pirma, paskolą per nustatytą laiką reikės grąžinti, todėl turite būti tikri, kad Jums nepristigs pinigų, nepasikeis Jūsų finansinė padėtis į blogąją pusę. Taip pat svarbu suprasti, kad taupymas kartais yra efektyvesnė, nors ir ne tokia greita išeitis. Beveik visi kreditai ir paskolos yra apmokestinami palūkanomis, kurias tenka mokėti su kiekviena įmoka, o tai gerokai pakelia bendrą paskolos sumą, todėl jei niekur neskubate ir galite taupyti – tai bus pigesniu variantu.

kredito unijosNiekam ne paslaptis, kad komerciniai bankai vis labiau skatina savo klientus naudotis internetinės bankininkystės paslaugomis. Viena iš priemonių kuri žmones motyvuoja naudotis elektroninę bankininkyste yra aukšti pavedimų grynaisiais pinigais įkainiai. Iki šiol bankų skyriuose atsiskaitymas už paslaugas ar pinigų pervedimas kainuodavo tik šiek tiek brangiau nei analogiškos paslaugos internetu. Tačiau jau net trys didžiausi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pranešė drąstiškai branginsiantys pavedimus grynaisiais pinigais.

Pastebima, kad nuosekliai mažėja atsiskaitymų grynaisiais pinigais bankų skyriuose mastas. Prieš trejus metus visų šešiasdešimt procentų visų pavedimų buvo atliekama įnešant grynuosius pinigus. Per tris šių metų ketvirčius šis procentas krito iki 13% visų atliekamų mokėjimų. 

Artimiausiu metu didžiuosiuose komerciniuose bankuose už pinigų perlaidą (mokėjimą už komunalinius mokesčius ar panašiai) bus prašoma net 8 litų. Bankai tokius įkainius grindžia brangia šios paslaugos savikaina. Tuo tarpu kiti rinkos žaidėjai džiaugiasi pasikeitusia situacija ir mielai priima iš bankų migruojančius klientus.