Automobilių parkas Lietuvoje nepavyzdingai senas. Apie tai netyla diskusijos tiek tarp gyventojų, tiek ir valdžioje, siekiama priversti žmones pirkti naujesnius automobilius, tačiau retam tai įmanoma dėl pajamų, tad ir jokie nauji ribojimai ar mokesčiai situacijos nepagerins, priešingai, gali dar labiau pabloginti (įsigyjami naujesni, tačiau prastesnės techninės būklės automobiliai ir pan.) Visgi, važinėti naujesniu automobiliu maloniau ir pačiam vairuotojui bei jo keleiviams, todėl siūlome pasidomėti kredito galimybėmis.

Kreditai ima viršų kuomet norime įsigyti ilgai svajotą daiktą, pamatome jam akciją, tačiau vis dar neturime sukaupę pakankamai lėšų jo įsigijimui. Jei ši situacija Jums pažįstama, vertėtų pagalvoti, kaip dažnai joje atsiduriame ir su kokiais sunkumais susiduriame.

Ko gero dažniausia problema, kurią sukelia tokio tipo kreditai – apsunkusi finansinė padėtis keletą mėnesių iš eilės (priklausomai nuo paimto kredito termino). Su tuo dažniausiai susiduria žmonės, kurie neturi pakankamų pajamų, kas mėnesį neatsideda tam tikros pinigų sumos į nenumatytų atvejų rezervą. Jei Jūs galite atsidėti kažkiek pinigų kiekvieną mėnesį, nedidelės kredito įmokos Jums neturėtų sukelti didesnių problemų, finansinio diskomforto.

Š. m. sausio 16 d. Europos Komisija paskelbė, kad Lietuva nuo lito prie naujosios valiutos – euro – perėjo be jokių didesnių nesklandumų, sėkmingai. Pagal Eurobarometro duomenis, priešpaskutinę dieną, kuomet buvo galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, net 9 iš 10 grynaisiais pinigais atsiskaitančių žmonių tai darydavo ne litais, o eurais.

Imant paskolą ne tik internetu, žmonės retai kada domisi aktualia informacija apie esamą padėtį šioje rinkoje. Svarbiausia yra tai, kad šioje srityje yra tam tikrų niuansų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas būsimas tiek banko, tiek ir greitųjų kreditų bendrovių klientas. Jeigu sudarote finansinį sandorį, tai turite žinoti ir kitas svarbias detales, kurios padės suprasti visą situaciją. Žinoma, kreditų teikimo veikla reikėtų domėtis dar prieš įsipareigojant paskolų teikėjams, nes galbūt tai bus ir gana naudingas sprendimas tam tikrai atvejais.

Populiarieji greitieji kreditai teikia dvigubą naudą – norintiems greitai ir patogiai pasiskolinti leidžia išvengti finansinių rūpesčių, o bendrovėms, teikiančioms tokias paslaugas – uždirbti. Tačiau pastaraisiais metais valstybinės institucijos ėmė vis griežčiau reglamentuoti kreditų teikėjų veiklą. Pernai, sugriežtėjus kreditų teikimo tvarkai, dalis mažesnių bendrovių buvo priverstos nutraukti savo veiklą.

Lenkija traukia apsilankyti ne tik dėl nemažo kiekio įdomių lankytinų vietų, tačiau ir dėl gerokai mažesnių maisto bei kitų produktų kainų. Atrodytų vien dėl to Lenkijos gyventojai turėtų džiaugtis geresnėmis sąlygomis, gyventi iš turimų pinigų, tačiau ir čia neretai skolinamasi. Kaip ir Lietuvoje, taip ir kaimyninėje šalyje vyrauja greitieji kreditai, skubios paskolos, apie kurias vieni atsiliepia tik teigiami, kiti vadina tai ypač pavojingu reiškiniu.

35,7% prognozuojamo metų BVP: tiek liepos mėnesio pabaigoje buvo skolingas centrinės valdžios sektorius Pasaka Finansų ministerijos, šių metų liepos mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola siekė 35,7 procentų prognozuojamo metų BVP.

Pinigine forma tai būtų lygu 44,957 mlrd. litų. Iš šios sumos 75,5% yra skola užsienio finansų institucijoms (29,097 mlrd. litų) ir tarptautinėms organizacijoms (4,864 mlrd. litų).

Sugedus automobiliui ar patekus į eismo įvykį kartais patiriamos labai didelės išlaidos. Vienose situacijose atsisakoma automobilio arba jis pakeičiamas kitu, senesniu, kitose situacijose nori nenori tenka galvoti kaip įsigyti panašios vertės automobilį ar sutvarkyti savąjį. Jei tam trūksta pinigų, galima pasižiūrėti, ką siūlo paskolos, greitieji kreditai.

Niekam ne paslaptis, kad komerciniai bankai vis labiau skatina savo klientus naudotis internetinės bankininkystės paslaugomis. Viena iš priemonių kuri žmones motyvuoja naudotis elektroninę bankininkyste yra aukšti pavedimų grynaisiais pinigais įkainiai. Iki šiol bankų skyriuose atsiskaitymas už paslaugas ar pinigų pervedimas kainuodavo tik šiek tiek brangiau nei analogiškos paslaugos internetu. Tačiau jau net trys didžiausi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pranešė drąstiškai branginsiantys pavedimus grynaisiais pinigais.