Įvairios paskirties kreditai šiuo metu užvaldę finansų rinką. Seniai nieko nestebina būsto kreditas, vartojimo paskolos, automobiliui įsigyti skirti kreditai, tačiau pastaruoju metu jau atsiranda ir medicinos kreditas, kreditas apsirūpinti žiemai, o prieš keletą metų staigiai populiarumo viršūnėse atsidūrė dar prieš 10 metų niekam negirdėti greitieji kreditai – paskolos per keletą minučių namuose.

Būtent greitieji kreditai staiga išpopuliarėję pritraukia daugiausiai dėmesio, tiek iš potencialių klientų, tiek ir iš kritikų. Nepaisant visuomenėje susiformavusių negatyvių nuomonių, šie kreditai daug kam yra puikus sprendimas tam tikrose finansinėse situacijose, esant nelaimei ar tiesiog siekiant įgyti didesnės vertės pirkinį, kuriam trūksta savų lėšų.

euro-skaiciuotuvas

Kiek neįprasti medicinos kreditai, tačiau iš tiesų tai tas pats vartojimo kreditas, kuriam aiškiai apibrėžiama paskirtis – padengti medicinines išlaidas. Tai gali būti dantų taisymas, operacijos ar kitos mokamos medicinos paslaugos. Papildomai galima tikėtis įvairių nuolaidų tam tikrose medicinos įstaigose (kurios yra kredito davėjo partnerės). Žvelgiant iš kitos pusės, įprastas vartojimo kreditas kai kuriose situacijose gali būti netgi pigesnis variantas, ypač jei taikomas koks nors specialus pasiūlymas.

Skolintis ar nesiskolinti?Kreditai dažnai atbaido dėl to, kad pirkinys, įsigytas skolintais pinigais, pabrangsta. Tačiau ar tikrai visada tas pabrangimas yra toks didelis, kad vertėtų atsisakyti daikto ar paslaugos? Deja, dažnai atsisakoma skolintis nepagrįstai, neįvertinus visos situacijos adekvačiai.

Visų pirma, kreditai gali būti suteikiami ir labai mažomis palūkanomis, kurios ganėtinai artimos infliacijai. Tai reiškia, kad Jūs beveik neprarasite pinigų skolindamiesi, o kai kuriais atvejais netgi galite išlošti. Tiesa, dažniausiai tai liečia būsto kreditus, kuriems taikomos palūkanos šiuo metu yra juokingai žemos. Teigiama, kad dabar yra žemumų rekordas.

Kitoms reikmėms suteikiami kreditai kur kas brangesni, o greitųjų kreditų kainos neretai siekia valstybės nustatytas lubas. Tiesa, skolinamasi trumpesniam laikotarpiui, sumos yra mažesnės, tad ir bendras pabrangimas ne toks jau ir didelis. Pavyzdžiui, mėnesio trukmės greitasis kreditas atsieina apie vieną dešimtąją visos sumos. Ar tai daug, ar mažai – spręsti Jums konkrečiu atveju. Skolintis gali būti naudinga ir kai kuriais kitais atvejais, nepaisant to, kad paskola pabrangina įsigijimą daiktą. Tai gali būti būtinųjų daiktų ar paslaugų įsigijimas. Pavyzdžiui, jei Jums trūksta pinigų dantų taisymui, kol sutaupysite reikiamą sumą dantys gali dar labiau sugesti ir jų taisymas kainuos net kelis kartus brangiau. Tuo tarpu pasirinkę kreditą tai padarysite iš karto ir pigiau, įskaitant ir palūkanas. Taip pat panašiai gali būti ir galvojant apie kai kurios būtinos buitinės technikos įsigijimą, tokios kaip šaldytuvas ar skalbyklė.

35,7% prognozuojamo metų BVP: tiek liepos mėnesio pabaigoje buvo skolingas centrinės valdžios sektorius Pasaka Finansų ministerijos, šių metų liepos mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola siekė 35,7 procentų prognozuojamo metų BVP.

Pinigine forma tai būtų lygu 44,957 mlrd. litų. Iš šios sumos 75,5% yra skola užsienio finansų institucijoms (29,097 mlrd. litų) ir tarptautinėms organizacijoms (4,864 mlrd. litų).

Vidaus skola buvo kiek kuklesnė – 24,5% arba 10,995 mlrd. litų, iš kurių finansiniam sektoriui 9,272 mlrd. litų, nefinansiniam sektoriui dar 0,251 mlrd. litų, o kitiems kreditoriams centrinės valdžios sektorius buvo skolingas 1,472 mlrd. litų.

Didžioji dalis paskolos buvo ilgalaikė skola (98,1% skolos), o 1,9% - trumpalaikė skola. Dėl draudimo nuo valiutų kursų svyravimų skolos dydis yra kiek mažesnis – 35,4 proc. planuojamo metinio BVP arba 44,641 mlrd. litų.

skaiciuoja pinigusKreditai ima viršų kuomet norime įsigyti ilgai svajotą daiktą, pamatome jam akciją, tačiau vis dar neturime sukaupę pakankamai lėšų jo įsigijimui. Jei ši situacija Jums pažįstama, vertėtų pagalvoti, kaip dažnai joje atsiduriame ir su kokiais sunkumais susiduriame.

Ko gero dažniausia problema, kurią sukelia tokio tipo kreditai – apsunkusi finansinė padėtis keletą mėnesių iš eilės (priklausomai nuo paimto kredito termino). Su tuo dažniausiai susiduria žmonės, kurie neturi pakankamų pajamų, kas mėnesį neatsideda tam tikros pinigų sumos į nenumatytų atvejų rezervą. Jei Jūs galite atsidėti kažkiek pinigų kiekvieną mėnesį, nedidelės kredito įmokos Jums neturėtų sukelti didesnių problemų, finansinio diskomforto.

Dažniau besiskolinantiesiems reikėtų susimąstyti, kodėl jie gali pasiskolinti ir grąžinti paskolą, tačiau neturi galimybės susitaupyti norimam daiktui. Dažniausiai tai lemia prastos žinios, šeimos finansų planavimo nebuvimas. Deja, čia padėti sunku, reikia patiems susiimti ir daugiau domėtis, planuoti, stebėti savo lėšų judėjimą, tiek pajamas, tiek išlaidas būtina kontroliuoti ir analizuoti. Palaipsniui įprantama taupyti, išmokstama pasirinkti geriausius sprendimus ir pradedama vietoj kreditų naudoti savo santaupas.

Š. m. sausio 16 d. Europos Komisija paskelbė, kad Lietuva nuo lito prie naujosios valiutos – euro – perėjo be jokių didesnių nesklandumų, sėkmingai. Pagal Eurobarometro duomenis, priešpaskutinę dieną, kuomet buvo galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, net 9 iš 10 grynaisiais pinigais atsiskaitančių žmonių tai darydavo ne litais, o eurais.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad pirmosios penkiolika metų dienų Lietuvai buvo didelis išbandymas, kurį šalis atlaikė puikiai. Šiuo laikotarpiu pavyko įrodyti, kad Lietuva buvo tinkamai pasirengusi įvesti naują šaliai, tačiau įprasta didžiai daliai Europos, valiutą. Dėl to nuopelnų negali prisiimti nei vienas konkretus asmuo ar įstaiga – tai visos valstybės nuopelnas, pasiektas susivienijus verslui, valstybės įstaigomis ir žmonėms.

Kaip sužinoti savo kredito istoriją? Šio klausimo dažnai sulaukiame iš mūsų svetainės lankytojų. Žmonės domisi kur galėtų pasitikrinti ar jų vardu nėra paimtų kreditų, ar jie turi kokių nors pradelstų finansinių įsipareigojimų. Atsakyma į visus šiuos klausimus galima rasti specializuotoje interneto svetaineje https://www.manocreditinfo.lt/

Prieš keletą metų kiekvienam asmeniui atsirado galimybė internete sekti savo kredito istoriją. Žmogus tiksliai gali pasitikrinti, kokių finansinių įsipareigojimų tam tikru metu jis turi ir kokia jo mokėjimų charakteristika. Pagal tai, kokia konkretaus asmens kredito istorija, įvairios įstaigos, pradedant bankais, baigiant draudimo bendrovėmis ar elektros tiekėjais, vertina asmens mokumo riziką, tai yra ar jis pajėgus skolintis ir sumokėti / laiku grąžinti reikiamas sumas. Tačiau kaip sužinoti savo kredito istoriją? Tai paprasta – reikia apsilankyti vienoje iš interneto svetainių, teikiančių šią paslaugą, susipažinti su ten pateikiama informacija ir sekti nuorodas, kaip užsiregistruoti. Beje, kai kuriose svetainėse nemokamą ataskaitą apie savo mokėjimus ir skolas galima gauti kartą per metus.

Įvairios paskirties kreditai padeda daugybėje skirtingų situacijų, kurios gali susiklostyti kone kiekvienam žmogui. Tai ir naujo būsto pirkimas, ir automobilio keitimas ar naujos technikos įsigijimas namuose. Galų gale, kredito gali prisireikti net ir ganėtinai smulkiems pirkiniams, jei jie neišvengiami, o atliekamų savo lėšų tam nėra.

eurai-10-5Dažnu atveju kreditai yra laikomi neigiama prekių ar paslaugų įsigijimo forma, tačiau vertinant visą situaciją, o ne tik dalį jos, tai gali būti ideali išeitis, geriausias Jūsų galimas pasirinkimas, todėl išankstinis nusistatymas nebūtinai bus geras. Taigi, stumkite šalin įsitikinimus ir dar kartą gerai įvertinkite savo esamą padėtį.

Nors kreditas ir pabrangina perkamą daiktą (tiesa, ne visada) dėl palūkanų, tačiau tai padeda jį įsigyti būtent tuo metu, kai jo Jums reikia. Kreditai labai įprasti labiau išsivysčiusiose šalyse, kiek rečiau jais naudojasi besivystančios ar trečio pasaulio šalys. Taip yra todėl, kad pinigų skolinimas ir skolinimasis išsivysčiusiose šalyse yra kur kas patikimesnis, saugesnis procesas nei kitose.

Imant paskolą ne tik internetu, žmonės retai kada domisi aktualia informacija apie esamą padėtį šioje rinkoje. Svarbiausia yra tai, kad šioje srityje yra tam tikrų niuansų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas būsimas tiek banko, tiek ir greitųjų kreditų bendrovių klientas. Jeigu sudarote finansinį sandorį, tai turite žinoti ir kitas svarbias detales, kurios padės suprasti visą situaciją. Žinoma, kreditų teikimo veikla reikėtų domėtis dar prieš įsipareigojant paskolų teikėjams, nes galbūt tai bus ir gana naudingas sprendimas tam tikrai atvejais.

procentai

Populiarieji greitieji kreditai teikia dvigubą naudą – norintiems greitai ir patogiai pasiskolinti leidžia išvengti finansinių rūpesčių, o bendrovėms, teikiančioms tokias paslaugas – uždirbti. Tačiau pastaraisiais metais valstybinės institucijos ėmė vis griežčiau reglamentuoti kreditų teikėjų veiklą. Pernai, sugriežtėjus kreditų teikimo tvarkai, dalis mažesnių bendrovių buvo priverstos nutraukti savo veiklą. Kitaip tariant, išliko tik stipriausios. Šiemet kreditų rinka ir vėl bus krečiama pokyčių, o teikėjai turės reaguoti į įstatymuose numatytus naujuosius reikalavimus. Reikalavimams, naujovėms numatyti, kreditų teikimo naujai tvarkai nustatyti Seime sudaryta speciali darbo grupė. Taigi galima numanyti, kad ir darkart reikalavimai greitiems kreditams griežtės.

Pasak kreditus teikiančių bendrovių, jų veiklai didžiausią grėsmę kelia palūkanų mažinimas. Jeigu specialioji darbo grupė pritars palūkanų mažinimui, asmenys, norintys pasiskolinti, negalės skolintis didesnių sumų. Realiausia jiems pasiskolinti suma – mažesnė arba lygi 1000 litų. Į greitųjų kreditų sektorių valstybė didesnį dėmesį kreipti ėmė nuo 2012 metų, kai išaugo ir vartotojų susidomėjimas naujomis galimybėmis pasiskolinti pinigų bei didesnių įsipareigojimų. Šį kartą speciali jau minėta darbo grupė, tikimasi, dar nuodugniau pasigilins į daugelį su greitaisiais kreditais susijusių aspektų ir gebės pateikti adekvačius ir logiškus sprendimus. Jau dabar seimūnai, inicijuojantys naujuosius projektus, yra sulaukę kelių siūlymų dėl kreditų palūkanų normų ir metinių įkainių. Sulaukta pasiūlymo, pavyzdžiui, metinį kreditų įkainį mažinti kone 5,5 karto – nuo 200 iki 36 proc.