Įvairios paskirties kreditai padeda daugybėje skirtingų situacijų, kurios gali susiklostyti kone kiekvienam žmogui. Tai ir naujo būsto pirkimas, ir automobilio keitimas ar naujos technikos įsigijimas namuose. Galų gale, kredito gali prisireikti net ir ganėtinai smulkiems pirkiniams, jei jie neišvengiami, o atliekamų savo lėšų tam nėra.

Po ilgų diskusijų ir svarstymų dar praėjusių (2015 ) metų lapkričio mėnesį Seime buvo priimtos greitųjų kreditų rinka suvaržysiančios įstatymų pataisos, kurios įsigalios jau nuo šių metų vasario 1 dienos. Kai kurių taisyklių, kurios pateikiamos kaip naujovė, kreditų bendrovės paisė jau ir iki šiol, pavyzdžiui, jaunesniems nei 18 metų asmenims kreditai nebūdavo suteikiami.

Įvairios paskirties kreditai šiuo metu užvaldę finansų rinką. Seniai nieko nestebina būsto kreditas, vartojimo paskolos, automobiliui įsigyti skirti kreditai, tačiau pastaruoju metu jau atsiranda ir medicinos kreditas, kreditas apsirūpinti žiemai, o prieš keletą metų staigiai populiarumo viršūnėse atsidūrė dar prieš 10 metų niekam negirdėti greitieji kreditai – paskolos per keletą minučių namuose.

Kreditai dažnai atbaido dėl to, kad pirkinys, įsigytas skolintais pinigais, pabrangsta. Tačiau ar tikrai visada tas pabrangimas yra toks didelis, kad vertėtų atsisakyti daikto ar paslaugos? Deja, dažnai atsisakoma skolintis nepagrįstai, neįvertinus visos situacijos adekvačiai.

Visų pirma, kreditai gali būti suteikiami ir labai mažomis palūkanomis, kurios ganėtinai artimos infliacijai. Tai reiškia, kad Jūs beveik neprarasite pinigų skolindamiesi, o kai kuriais atvejais netgi galite išlošti. Tiesa, dažniausiai tai liečia būsto kreditus, kuriems taikomos palūkanos šiuo metu yra juokingai žemos. Teigiama, kad dabar yra žemumų rekordas.

Automobilių parkas Lietuvoje nepavyzdingai senas. Apie tai netyla diskusijos tiek tarp gyventojų, tiek ir valdžioje, siekiama priversti žmones pirkti naujesnius automobilius, tačiau retam tai įmanoma dėl pajamų, tad ir jokie nauji ribojimai ar mokesčiai situacijos nepagerins, priešingai, gali dar labiau pabloginti (įsigyjami naujesni, tačiau prastesnės techninės būklės automobiliai ir pan.) Visgi, važinėti naujesniu automobiliu maloniau ir pačiam vairuotojui bei jo keleiviams, todėl siūlome pasidomėti kredito galimybėmis.

Kreditai ima viršų kuomet norime įsigyti ilgai svajotą daiktą, pamatome jam akciją, tačiau vis dar neturime sukaupę pakankamai lėšų jo įsigijimui. Jei ši situacija Jums pažįstama, vertėtų pagalvoti, kaip dažnai joje atsiduriame ir su kokiais sunkumais susiduriame.

Ko gero dažniausia problema, kurią sukelia tokio tipo kreditai – apsunkusi finansinė padėtis keletą mėnesių iš eilės (priklausomai nuo paimto kredito termino). Su tuo dažniausiai susiduria žmonės, kurie neturi pakankamų pajamų, kas mėnesį neatsideda tam tikros pinigų sumos į nenumatytų atvejų rezervą. Jei Jūs galite atsidėti kažkiek pinigų kiekvieną mėnesį, nedidelės kredito įmokos Jums neturėtų sukelti didesnių problemų, finansinio diskomforto.

Š. m. sausio 16 d. Europos Komisija paskelbė, kad Lietuva nuo lito prie naujosios valiutos – euro – perėjo be jokių didesnių nesklandumų, sėkmingai. Pagal Eurobarometro duomenis, priešpaskutinę dieną, kuomet buvo galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, net 9 iš 10 grynaisiais pinigais atsiskaitančių žmonių tai darydavo ne litais, o eurais.

Imant paskolą ne tik internetu, žmonės retai kada domisi aktualia informacija apie esamą padėtį šioje rinkoje. Svarbiausia yra tai, kad šioje srityje yra tam tikrų niuansų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas būsimas tiek banko, tiek ir greitųjų kreditų bendrovių klientas. Jeigu sudarote finansinį sandorį, tai turite žinoti ir kitas svarbias detales, kurios padės suprasti visą situaciją. Žinoma, kreditų teikimo veikla reikėtų domėtis dar prieš įsipareigojant paskolų teikėjams, nes galbūt tai bus ir gana naudingas sprendimas tam tikrai atvejais.

Populiarieji greitieji kreditai teikia dvigubą naudą – norintiems greitai ir patogiai pasiskolinti leidžia išvengti finansinių rūpesčių, o bendrovėms, teikiančioms tokias paslaugas – uždirbti. Tačiau pastaraisiais metais valstybinės institucijos ėmė vis griežčiau reglamentuoti kreditų teikėjų veiklą. Pernai, sugriežtėjus kreditų teikimo tvarkai, dalis mažesnių bendrovių buvo priverstos nutraukti savo veiklą.