skaiciuoja pinigusKreditai ima viršų kuomet norime įsigyti ilgai svajotą daiktą, pamatome jam akciją, tačiau vis dar neturime sukaupę pakankamai lėšų jo įsigijimui. Jei ši situacija Jums pažįstama, vertėtų pagalvoti, kaip dažnai joje atsiduriame ir su kokiais sunkumais susiduriame.

Ko gero dažniausia problema, kurią sukelia tokio tipo kreditai – apsunkusi finansinė padėtis keletą mėnesių iš eilės (priklausomai nuo paimto kredito termino). Su tuo dažniausiai susiduria žmonės, kurie neturi pakankamų pajamų, kas mėnesį neatsideda tam tikros pinigų sumos į nenumatytų atvejų rezervą. Jei Jūs galite atsidėti kažkiek pinigų kiekvieną mėnesį, nedidelės kredito įmokos Jums neturėtų sukelti didesnių problemų, finansinio diskomforto.

Dažniau besiskolinantiesiems reikėtų susimąstyti, kodėl jie gali pasiskolinti ir grąžinti paskolą, tačiau neturi galimybės susitaupyti norimam daiktui. Dažniausiai tai lemia prastos žinios, šeimos finansų planavimo nebuvimas. Deja, čia padėti sunku, reikia patiems susiimti ir daugiau domėtis, planuoti, stebėti savo lėšų judėjimą, tiek pajamas, tiek išlaidas būtina kontroliuoti ir analizuoti. Palaipsniui įprantama taupyti, išmokstama pasirinkti geriausius sprendimus ir pradedama vietoj kreditų naudoti savo santaupas.

Įvairios paskirties kreditai padeda daugybėje skirtingų situacijų, kurios gali susiklostyti kone kiekvienam žmogui. Tai ir naujo būsto pirkimas, ir automobilio keitimas ar naujos technikos įsigijimas namuose. Galų gale, kredito gali prisireikti net ir ganėtinai smulkiems pirkiniams, jei jie neišvengiami, o atliekamų savo lėšų tam nėra.

eurai-10-5Dažnu atveju kreditai yra laikomi neigiama prekių ar paslaugų įsigijimo forma, tačiau vertinant visą situaciją, o ne tik dalį jos, tai gali būti ideali išeitis, geriausias Jūsų galimas pasirinkimas, todėl išankstinis nusistatymas nebūtinai bus geras. Taigi, stumkite šalin įsitikinimus ir dar kartą gerai įvertinkite savo esamą padėtį.

Nors kreditas ir pabrangina perkamą daiktą (tiesa, ne visada) dėl palūkanų, tačiau tai padeda jį įsigyti būtent tuo metu, kai jo Jums reikia. Kreditai labai įprasti labiau išsivysčiusiose šalyse, kiek rečiau jais naudojasi besivystančios ar trečio pasaulio šalys. Taip yra todėl, kad pinigų skolinimas ir skolinimasis išsivysčiusiose šalyse yra kur kas patikimesnis, saugesnis procesas nei kitose.

Skolintis ar nesiskolinti?Kreditai dažnai atbaido dėl to, kad pirkinys, įsigytas skolintais pinigais, pabrangsta. Tačiau ar tikrai visada tas pabrangimas yra toks didelis, kad vertėtų atsisakyti daikto ar paslaugos? Deja, dažnai atsisakoma skolintis nepagrįstai, neįvertinus visos situacijos adekvačiai.

Visų pirma, kreditai gali būti suteikiami ir labai mažomis palūkanomis, kurios ganėtinai artimos infliacijai. Tai reiškia, kad Jūs beveik neprarasite pinigų skolindamiesi, o kai kuriais atvejais netgi galite išlošti. Tiesa, dažniausiai tai liečia būsto kreditus, kuriems taikomos palūkanos šiuo metu yra juokingai žemos. Teigiama, kad dabar yra žemumų rekordas.

Kitoms reikmėms suteikiami kreditai kur kas brangesni, o greitųjų kreditų kainos neretai siekia valstybės nustatytas lubas. Tiesa, skolinamasi trumpesniam laikotarpiui, sumos yra mažesnės, tad ir bendras pabrangimas ne toks jau ir didelis. Pavyzdžiui, mėnesio trukmės greitasis kreditas atsieina apie vieną dešimtąją visos sumos. Ar tai daug, ar mažai – spręsti Jums konkrečiu atveju. Skolintis gali būti naudinga ir kai kuriais kitais atvejais, nepaisant to, kad paskola pabrangina įsigijimą daiktą. Tai gali būti būtinųjų daiktų ar paslaugų įsigijimas. Pavyzdžiui, jei Jums trūksta pinigų dantų taisymui, kol sutaupysite reikiamą sumą dantys gali dar labiau sugesti ir jų taisymas kainuos net kelis kartus brangiau. Tuo tarpu pasirinkę kreditą tai padarysite iš karto ir pigiau, įskaitant ir palūkanas. Taip pat panašiai gali būti ir galvojant apie kai kurios būtinos buitinės technikos įsigijimą, tokios kaip šaldytuvas ar skalbyklė.

Š. m. sausio 16 d. Europos Komisija paskelbė, kad Lietuva nuo lito prie naujosios valiutos – euro – perėjo be jokių didesnių nesklandumų, sėkmingai. Pagal Eurobarometro duomenis, priešpaskutinę dieną, kuomet buvo galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, net 9 iš 10 grynaisiais pinigais atsiskaitančių žmonių tai darydavo ne litais, o eurais.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad pirmosios penkiolika metų dienų Lietuvai buvo didelis išbandymas, kurį šalis atlaikė puikiai. Šiuo laikotarpiu pavyko įrodyti, kad Lietuva buvo tinkamai pasirengusi įvesti naują šaliai, tačiau įprasta didžiai daliai Europos, valiutą. Dėl to nuopelnų negali prisiimti nei vienas konkretus asmuo ar įstaiga – tai visos valstybės nuopelnas, pasiektas susivienijus verslui, valstybės įstaigomis ir žmonėms.