Populiarieji greitieji kreditai teikia dvigubą naudą – norintiems greitai ir patogiai pasiskolinti leidžia išvengti finansinių rūpesčių, o bendrovėms, teikiančioms tokias paslaugas – uždirbti. Tačiau pastaraisiais metais valstybinės institucijos ėmė vis griežčiau reglamentuoti kreditų teikėjų veiklą. Pernai, sugriežtėjus kreditų teikimo tvarkai, dalis mažesnių bendrovių buvo priverstos nutraukti savo veiklą.
Kitaip tariant, išliko tik stipriausios. Šiemet kreditų rinka ir vėl bus krečiama pokyčių, o teikėjai turės reaguoti į įstatymuose numatytus naujuosius reikalavimus. Reikalavimams, naujovėms numatyti, kreditų teikimo naujai tvarkai nustatyti Seime sudaryta speciali darbo grupė. Taigi galima numanyti, kad ir darkart reikalavimai greitiems kreditams griežtės.
Pasak kreditus teikiančių bendrovių, jų veiklai didžiausią grėsmę kelia palūkanų mažinimas. Jeigu specialioji darbo grupė pritars palūkanų mažinimui, asmenys, norintys pasiskolinti, negalės skolintis didesnių sumų. Realiausia jiems pasiskolinti suma – mažesnė arba lygi 1000 litų. Į greitųjų kreditų sektorių valstybė didesnį dėmesį kreipti ėmė nuo 2012 metų, kai išaugo ir vartotojų susidomėjimas naujomis galimybėmis pasiskolinti pinigų bei didesnių įsipareigojimų. Šį kartą speciali jau minėta darbo grupė, tikimasi, dar nuodugniau pasigilins į daugelį su greitaisiais kreditais susijusių aspektų ir gebės pateikti adekvačius ir logiškus sprendimus. Jau dabar seimūnai, inicijuojantys naujuosius projektus, yra sulaukę kelių siūlymų dėl kreditų palūkanų normų ir metinių įkainių. Sulaukta pasiūlymo, pavyzdžiui, metinį kreditų įkainį mažinti kone 5,5 karto – nuo 200 iki 36 proc.
Tuo tarpu Finansų ministerija nėra nusiteikusi taip radikaliai ir teikia pasiūlymą kreditų normas mažinti iki 100 procentų, tai yra per pusę. Trečiosios nuomonės laikosi Lietuvos bankas ir jo vadovybė: pastarosios manymu, logiška metinė kredito kaina yra 70 proc. bendrosios jo vertės. Tačiau Seimo darbo grupei, prieš priimant sprendimą, reikėtų atsižvelgti ir į kitus reglamentus. Aišku viena – kad griežtės reikalavimai greitiems kreditams, o pokyčiai pirmiausia bus palankūs ne juos teikiančioms įmonėms, bet kreditus imantiems asmenims.
Kreditų verslui labiausia įtaką daro pasiūla ir reklama. Kuo jos daugiau, tuo, tikėtina, ir daugiau klientų turės, daugiau uždirbs kreditus teikianti bendrovė. Dar vienas aspektas – vartotojai raginami gerai pasvarstyti prieš rinkdamiesi kreditus teikiančią bendrovę ir gerai pasigilinti į kreditų teikimo sąlygas. Taigi darbo grupė Seime svarstys, ar verta numatyti laikotarpį nuo kliento paraiškos pateikimo iki kredito teikimo. Netgi yra pasiūlymų, kad asmuo turėtų laiko pagalvoti apie dvi paras. Dar svarstoma, ar nereikėtų riboti greitųjų kreditų reklamos, kurios šiuo metu gausu tiek ir televizijos eteriuose, tiek internete, tiek ir viešosiose erdvėse. Dar viena iš prioritetinių sričių – dar kartą persvarstyti metines palūkanas ir, jei prireiks, pakoreguoti jų normas.
Kaip skaičiuoja kreditų teikėjai, brangiausia skolinti mažas sumas ir trumpiems periodams, taigi nustačius pačią žemiausią minėtąją 36 procentų kredito kainą tikėtina, kad teikti nedidelės vertės paskolų įmonėms nebeapsimokėtų. Kreditus teikiančios bendrovės, išgirdusios tokius siūlymus, ėmė kalbėti apie bankrotą ir nuostolingą verslą, tačiau teigiama, kad tektų atsisakyti tik vieno verslo segmento – kreditų iki 1000 litų vertės teikimo, o ne viso verslo.
Kuo kreditai imami trumpesniam laikui, kuo sumos yra mažesnės, tuo, natūralu, kad ir kredito kaina, ir savikaina labiau pakyla. Pasigirsta siūlymų 200 proc. metinę kainą palikti mažos vertės (iki minėtojo 1000 Lt) kreditams. Argumentuojama tuo, kad mąstyti apie permokas ir įkainius turi ir patys kreditus imantys žmonės. Seimo darbo grupė svarstymams laiko turi iki šių metų lapkričio vidurio.